KLAUSIMAI ATSAKYMAI
Kuris centralizuoto karšto vandens tiekimo būdas pigiausias?
Dar vasaros pradžioje šilumos tiekimo imonėms pradėjus raginti gyventojus pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, kilo diskusijos, kokių naujovių reikia tiketis ir kaip žinoti, kuris iš siūlomų būdų yra pigiausias ir naudingiausias gyventojui. Ir kodėl butent dabar kažkas keičiasi?
Iki šiol kai kuriuose miestuose egzistavusi tvarka, kai daugiabučio namo gyventojai karštam vandeniui ruošti pirkdavo geriamajį vandenį, jį pašildydavo nusipirkta iš šilumos tiekėjo šiluma, mokėdavo už šilumokaičio priežiūrą bei remontą, buvo itin nepalanki sažiningai deklaravusiam ir mokejusiam už sunaudotą vandenį gyventojui. Kadangi nebuvo atsakingų už karšto vandens tiekimą, niekam nerūpėjo „gudraujančių“ vartotojų paieška, karšto vandens skaitiklių tikrinimas ir t.t., todėl vasara del skaitiklių gedimo ir nesąžiningų kaimynų suvartoto, bet nedeklaruoto vandens kiekio tekdavo labai daug mokėti už „gyvatuką“, o žiemą dėl „pradingusių“ kubų papildomai mokėti už šildymą.
Norint išspręsti šią įsisenėjusią problemą, kai ne šildymo sezono metu vartotojai už karšto vandens cirkuliaciją (vadinamą „gyvatuką“) bei kubinį metrą karšto vandens gaudavo nerimą keliančias sąskaitas, buvo pakeistas Šilumos ūkio įstatymas bei Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, kur šilumos tiekėjas nuo 2010 m. sausio 1 d. įpareigojamas prisiimti atsakomybę už karšto vandens tiekimą, jei vartotojai nepasirinks kitaip.
Todėl gyventojai turi dvi galimybes: 1) pasirinkti, kad karštą vandenį už nustatytą kainą tiektų šilumos tiekėjas (ar kita įmonė), kuris privalės įrengti, keisti, prižiūrėti karšto vandens apskaitos prietaisus, užtikrinti vartotojams tiekiamo karšto vandens kokybę, tiekimo nepertraukiamumą, teikti paslaugas mažiausiomis sąnaudomis ir kt. arba 2) visas paslaugas pirkti atskirai – geriamąjį vandenį iš vandens tiekėjo, šilumą jam pašildyti – iš šilumos tiekėjo, samdyti santechniką skaitikliams įrengti, mokėti už jų priežiūrą, pasidalinti suvartotą šilumos energiją karštam vandeniui ruošti.
Kokie šių dviejų apsirūpinimo karštu vandeniu būdų pliusai ir minusai?
Pirmasis budas
Šilumos tiekėjas yra ir karšto vandens tiekėjas: taiko patvirtintą karšto vandens kubinio metro kainą, nustatytą skaitiklio priežiūros mokestį, tikrina skaitiklių rodmenis, prižiūri, kad visi gyventojai deklaruotų suvartotą vandenį, paskirsto suvartotą šilumą karštam vandeniui ruošti, voniai pašildyti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti.
Pateikiame pavyzdį, kokią sąskaitą gautų vieno didmiesčio gyventojai už karštą vandenį, vonios šildymą bei temperatūros palaikymą, jei jie karšto vandens tiekėju pasirinktų šilumos tiekėją.
1 pavyzdys.
Vieno kub. m karšto vandens kaina šiame mieste yra 15,02 Lt be PVM, skaitiklio priežiūros mokestis – 4 litai be PVM, vienos kilovatvalandės šilumos energijos kaina - 19,11 ct/kWh be PVM. Visi butai ir voniose esantys „gyvatukai“ yra vienodo dydžio.
Visais nagrinėjamais atvejais pateiksime sąskaitą namo butui D
D butas sunaudojo 1 kubinį metrą karšto vandens, tad už vandenį mokėti reikia 15,02 Lt be PVM (1X15,02=15,02). Sakykim, kad šio namo „gyvatukas” pagal savo technines charakteristikas gali išspinduliuoti 80 kWh per mėnesį. Žinant kilovatvalandės kainą, gaunam, kad už vonios šildymą reikės mokėti 15,29 Lt be PVM (80X0,1911=15,29 Lt). Lieka suskaičiuoti, kiek teks mokėti už šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti. Visas namas karštam vandeniui ruošti ir cirkuliacijai bei vonios šildymui sunaudojo 1600 kilovatvalandžių šilumos energijos. Žinome, kad vienam kub. m karšto vandens paruošti yra nustatyta norma - 51 kWh, o „gyvatukui“ – 80 kWh. Visi gyventojai kartu sunaudojo 15 kubinių metrų karšto vandens, t. y. šiam kiekiui vandens paruošti buvo sunaudotos 765 kWh (15x51). Kadangi name yra 6 butai, tai jų „gyvatukai“ bendrai išspinduliavo 480 kWh (6X80=480). Vadinasi, karšto vandens temperatūrai palaikyti lieka padalinti 355 kWh (1600-765-480=355). Kiekvienam butui teks po 59,17 kWh, o tai yra 11,31 Lt (59,17X0,1911=11,31 Lt).
Sąskaita buto D savininkui (vasaros metu)
Sąskaita
|
Kiekis/kaina be PVM
|
Suma Lt su PVM
|
|
Karštas vanduo
|
1X15,02 Lt
|
16,37
|
|
„Gyvatukas“
|
Šiluma vonios šildymui
|
80X0,1911
|
16,67
|
Šiluma karšto vandens temperaturai palaikyti
|
59,17X0,1911
|
12,33
|
|
Atsiskaitomūjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo
mokestis
|
|
4,84
|
|
|
Iš viso
|
50,21 Lt
|
|
Pastaba: nuo rugsėjo 1 d. už karštą vandenį ir šilumą taikomas 9 proc. PVM tarifas, o už skaitiklių aptarnavimą – 21 proc. PVM tarifas.
D buto savininkas gaus 50,21 Lt sąskaitą. Šiuo atveju visi gyventojai sąžiningai deklaravo skaitiklių rodmenis, nuo karšto vandens ruošimo likusi šiluma padalinta po lygiai vonios šildymui ir karšto vandens temperatūros palaikymui. Tačiau realybėje, tokių idealių namų retai pasitaiko. Tad kas nutiks, jeigu atsiras „apsukrių“ kaimynų, mėgstančių gyventi kitų sąskaita.
Sakykim, du viršutinio aukšto buto savininkai nedeklaravo, kad vartojo karštą vandenį. Bet šiluma, sunaudota tiems 5 kub. m karšto vandens paruošti niekur nedingo, tą užfiksavo įvadinis skaitiklis. Kas apmokės? Ir ar nukentės D buto savininkas?
Skaičiuojam sąskaitą šiam butui iš naujo. Sunaudotas 1 kub. m karšto vandens, t. y. 15,02 Lt be PVM. Mokėjimas už vonios šildymą nesikeičia, nes yra fiksuotas normatyvas (80kWh), t. y. 15,29 Lt be PVM. Belieka suskaičiuoti, kiek teks mokėti už temperatūros palaikymą ir ar nepadidės ta suma dėl nesąžiningų kaimynų.
Pasirinkus šį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas šilumos kiekį, suvartotą karštam vandeniui ruošti, privalės apskaičiuoti ne pagal gyventojų deklaruotus skaitiklių rodmenis, o pagal įvado skaitiklio rodmenis. Šalto vandens skaitiklis prieš vandens šildytuvą rodo, kad name sunaudota 15 kub. m karšto vandens, gyventojai deklaravo tik 10 kubinių metrų, vadinasi 5 „pradingusius“ karšto vandens kubinius metrus turi rasti karšto vandens tiekėjas, kitaip jis patirs nuostolį. Atėmus iš viso suvartotojo šilumos kiekio šilumą, skirtą vonios šildymui, bei 15 kub. m vandens paruošti, lieka karšto vandens temperatūros palaikymui pasidalinti tas pačias 355 kWh. Todėl sąskaitos dydis nesikeis.
Apibendrinant galima pasakyti, kad karšto vandens tiekėju pasirinkus šilumos tiekėją, jis tampa suinteresuotas, jog gyventojai sąžiningai deklaruotų suvartotą vandens kiekį ir jų skaitikliai būtų techniškai tvarkingi. O esant neatitikimui tarp įvadinio ir butų skaitiklių rodmenų, karšto vandens tiekėjas tikrins skaitiklių rodmenis ir ras, kas nedeklaruoja suvartoto karšto vandens ar kuriame bute yra sugedęs skaitiklis, nes kitaip patirs nuostolį.
Sakykim, kad gyventojai suabejojo karšto vandens tiekėjo veikla ir nusprendė rinktis kitą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą.
Antrasis būdas
Karšto vandens tiekėjo nėra: gyventojai perka šaltą vandenį po 3,62 už kubinį metrą be PVM, moka po 19,11 ct/kWh be PVM už šilumos energiją, namas samdo santechniką skaitiklių priežiūrai ir už tai kiekvienam butui reikia mokėti po 4 litus per mėnesį. Visi butai ir voniose esantys „gyvatukai“ yra vienodo dydžio.
Name, kaip ir ankstesniame pavyzdyje, suvartota 1600 kWh per mėnesį. Gyventojai tie patys, tad ir jų įpročiai nesikeičia. Belieka suskaičiuoti, kiek teks mokėti D buto savininkui. Prisiminkim, kad vonios šildymui per mėnesį skiriam 80 kWh, o vieną kubinį metrą karšto vandens paruošti užtenka 51 kWh. Šį kartą visi skaitikliai yra tvarkingi, gyventojai sąžiningi ir laiku deklaravo suvartotą karštą vandenį.
Kokio dydžio sąskaita bus D butui?
Sąskaita buto D savininkui (vasaros metu).
Sąskaita
|
Kiekis/kaina be PVM
|
Suma su PVM
|
|
Šaltas vanduo pašildymui
|
1X3,62
|
3,95
|
|
Šilumos energija karštam vandeniui ruošti
|
(1X51)X0,1911
|
10,62
|
|
„Gyvatukas“
|
Šiluma vonios šildymui
|
80X0,1911
|
16,67
|
Šiluma karšto vandens temperaturai palaikyti
|
59,17X0,1911
|
12,33
|
|
Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo
mokestis
|
|
4,84
|
|
|
Iš viso:
|
48,41 Lt
|
|
Pastaba: nuo rugsėjo 1 d. už karštą vandenį ir šilumą taikomas 9 proc. PVM tarifas, o už skaitiklių aptarnavimą – 21 proc. PVM tarifas.
Tokio dydžio sąskaitą (48,41 Lt) pirmo buto gyventojas gautų, jei visi kaimynai sąžiningai deklaruotų sunaudotą vandenį. Tad atsisakius karšto vandens tiekėjo paslaugų, pavyktų sutaupyti apie 2 litus.
Tačiau pažiūrėkim, kokią sąskaitą gautų D buto savininkas, jei bent du kaimynai nedeklaruotų suvartoto karšto vandens.
Kadangi šilumos tiekėjas šiam namui tiekia tik šilumą, o ne karštą vandenį, tai visa name suvartota šiluma bus paskirstyta gyventojams. Šilumos tiekėjui nėra prievolės tikrinti gyventojų skaitiklių, prižiūrėti deklaravimo sąžiningumą.
Trys sąskaitos eilutės neturi keistis, nes tai yra fiksuoti dydžiai ir nepriklauso nuo aplinkinių veiksmų. Kaip matome 4 paveikslėlyje, du kaimynai deklaravo, kad visai nenaudojo karšto vandens, nors skaitikliai rodo ką kita (3 ir 2 kubai). Vadinasi, šilumą karštam vandeniui ruošti priskirsim tik 10 deklaruotų kubų ir tai bus 510 kWh. Vonios pašildymui kaip ir anksčiau teks 480 kWh. Atėmus iš bendro sunaudoto kiekio minėtus dydžius (1600 – 990=610), gausim, kad liko 610 kWh karšto vandens temperatūros palaikymui (610:6=101,7 kWh butui).
Sąskaita
|
Kiekis/kaina be PVM
|
Suma su PVM
|
|
Šaltas vanduo pašildymui
|
1X3,62
|
3,95
|
|
Šilumos energija karštam vandeniui ruošti
|
(1X51)X0,1911
|
10,62
|
|
„Gyvatukas“
|
Šiluma vonios šildymui
|
80X0,1911
|
16,67
|
Šiluma karšto vandens temperaturai palaikyti
|
101,7 X0,1911
|
21,18
|
|
Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos
prietaisų aptarnavimo mokestis
|
|
4,84
|
|
|
Iš viso:
|
57,26
|
|
Pastaba: nuo rugsėjo 1 d. už karštą vandenį ir šilumą taikomas 9 proc. PVM tarifas, o už skaitiklių aptarnavimą – 21 proc. PVM tarifas.
Kaip matome, sąskaita išaugo dėl suvartoto ir nuslėpto kaimynų karšto vandens kiekio. Nesant karšto vandens tiekėjo, skaitiklio deklaravimo teisingumu turi rūpintis patys gyventojai arba samdyti specialistą, kuris kainuotų. Skaitiklio priežiūros mokestis yra skirtas tik techniniam jo aptarnavimui bei patikrai. Kadangi nėra vieno atsakingo asmens už visą karšto vandens veiklą, tai nėra suinteresuotumo ieškoti sukčiaujančių gyventojų.
Apibendrinus galima daryti išvadą, kad tiek pirmasis, tiek antrasis apsirūpinimo karštu vandeniu būdai yra geri, jei visi kaimynai yra sąžiningi, laiku deklaruoja suvartotą karštą vandenį, skaitikliai yra prižiūrėti ir techniškai tvarkingi. Jais labiausiai ir reikėtų susirūpinti, nes didžiuma apskaitos prietaisų sumontuoti prieš keliolika metų ir niekada netikrinti, todėl gali būti, kad jie veikia neteisingai, tarkim, išnaudojus 5 l vandens, skaitiklis rodo tik 2 arba atvirkščiai, o jei dar pasitaiko nesąžiningų kaimynų, sąskaitos skirtumas gali būti ne keli, o net keliasdešimt litų.
Šaltinis: http://www.regula.lt
Ramūnas klausia: Kokia yra kompensavimo tvarka už šildymą?
Teisę į kompensacijas turi gyvenamąją vietą būste deklaravę šeimos nariai arba vienas gyvenantis asmuo, jei kreipimosi metu:
- šeimos / asmens nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo;
- išlaidos už būsto šildymą, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už nustatytus normatyvus, viršija 20 procentų skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir VRP šeimai / asmeniui dydžio;
- išlaidos už faktinį šalto vandens, bet ne didesnį už nustatytą normatyvą, viršija 2 procentus šeimos / asmens pajamų;
- išlaidos už karštą vandenį, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už nustatytus normatyvus, viršija 5 procentus šeimos / asmens pajamų;
- įsiskolinusieji už būsto šildymą, karštą ar šaltą vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį dėl dalies įsiskolinimo padengimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų šeimos / asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs padengti įsiskolinimą;
- kiekvienas vyresnis kaip 18 metų šeimos narys, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš socialinei pašalpai gauti nurodytų sąlygų.
Šeimai / asmeniui kompensuojama:
- išlaidų už būsto naudingojo ploto, bet ne didesnio už nustatytą normatyvą, šildymą, atsižvelgiant į energijos ar kuro sąnaudas, bet ne didesnes už normatyvą, dalis, viršijanti 20 procentų skirtumo tarp šeimos pajamų ir VRP šeimai dydžio;
- išlaidų už faktinį šalto vandens bei nuotekų kiekį, bet ne didesnį už normatyvą, dalis, viršijanti 2 procentus šeimos / asmens pajamų;
- išlaidų už karšto vandenį, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už normatyvus, dalis, viršijanti 5 procentus šeimos / asmens pajamų.
Normatyvai kompensacijoms apskaičiuoti:
- būsto naudingojo ploto normatyvas kiekvienai šeimai: vienam iš būste gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių / asmeniui – 38 kvadratiniai metrai, kiekvienam kitam šeimos nariui – 12 kvadratinių metrų.
- karšto vandens – 1,5 kubinio metro vienam šeimos nariui / asmeniui per mėnesį.
- šalto vandens ir nuotekų – 2 kubiniai metrai vienam šeimos nariui / asmeniui per mėnesį, kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, arba 3,5 kubinio metro vienam šeimos nariui / asmeniui per mėnesį, kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys.
Kiekvieno tipo nekilnojamojo turto vertės normatyvas nustatomas tam tikro nekilnojamojo turto normatyvą dauginant iš to turto vidutinės rinkos vertės (turto vidutinės rinkos kainas tvirtina Komisija privalomam registruoti turtui įvertinti ir skelbia „Valstybės žiniose“).
Būsto normatyvas yra 60 kvadratinių metrų būsto naudingojo ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių / asmeniui, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam šeimos nariui.
Žemės sklypo normatyvai šeimai / asmeniui, atsižvelgiant į turimos žemės rūšį, yra:
- namų valdos žemės sklypo ploto : miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;
- žemės ūkio paskirties žemės sklypo, neviršijančio 1 hektaro (įskaitant jame esančią namų valdos žemę), ploto: miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;
- didesnio kaip 1 hektaro žemės ūkio paskirties žemės sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, bei miškų ūkio paskirties žemės sklypo ploto – 3,5 hektaro.
Dėl kompensacijų kreiptis į savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių pagal deklaruojamą gyvenamąją vietą.
Dokumentai, reikalingi kompensacijoms gauti:
- Prašymas-paraiška, kurioje reikia nurodyti duomenis apie šeimą, jos narių veiklą, turimą turtą, gaunamas pajamas bei kitą paramai gauti būtiną informaciją;
- Pažymos apie šeimos narių pajamas (gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą);
- Priklausomai nuo aplinkybių, kitos pažymos, reikalingos paramai skirti.
Kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį šeima / asmuo įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesius, jei kreipimosi metu ir tą laikotarpį, už kurį skiriamos kompensacijos, turėjo teisę jas gauti.
Kompensacijos gali būti skiriamos trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu yra žinomos priežastys, dėl kurių šeima /asmuo per šį laikotarpį neteks teisės į paramą, arba šios paramos dydis pasikeis.
Daugiau informacijos rasite:
Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatyme Nr. IX-1675 (Žin., 2003, Nr. 73-3352; 2006, Nr. 130-4889);
Komentarą parengė Mažeikių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius 2009.06.29.
Steponas klausia - Kas yra "Gyvatukas" ir kaip skaičiuojamas mokestis už jį?
„Gyvatukas“ buityje daugelio vadinamas tik rankšluosčių džiovintuvu bei vonios kambario šildytuvu. Tačiau iš tikrųjų „gyvatuko“ ir visos namo karšto vandens cirkuliacijos paskirtis - išlaikyti tam tikrą temperatūrą, kad karšto vandens sistemoje nesiveistų bakterijos (legionelės), kurios kenkia žmonių sveikatai, ir dėl patogumo ir taupumo – kad atsukus čiaupą, nereikėtų laukti, kol nubėgs drungnas vanduo, o iš karto gautume karštą. Net jei „gyvatukas“ ir labai reikalingas, jei sunerimstame dėl kokių nors priežasčių jį radę šaltą, piniginė jo buvimo išraiška visai nedžiugina. Taigi pagrindinė problema – ne „gyvatuko“ buvimas ar nebuvimas, o mokėjimo už jį dydis arba kaip paskirstyti šilumos kiekį butams, kuris apmokamas kaip „gyvatuko“ mokestis. Sumontavus butuose vandens apskaitos prietaisus, buvo išspręsti mokėjimo už karštą vandenį klausimai. Mokslininkų nustatyta, kad 1 kubiniam metrui karšto vandens paruošti reikia apie 51 kW/h, tad sunaudotų kubų skaičių padauginus iš 51 kilovatvalandės, susiskaičiuojam, kiek šilumos energijos teks karštam vandeniui paruošti. Mažeikiuose "gyvatuko" mokestis skaičiuojamas pagal suvartotas šilumos energijos normas patvirtintas Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T20 - 195 priimtu 2003.11.13.Vadovaujantis minėtu sprendimu 'Gyvatuko" mokestis skaičiuojamas(priklausomai nuo patvirtintos kainos už kW/h) taip:
Karšto vandens sistemos /GYVATUKAS/ :
Esant bute dvivamzdei cirkuliacinei sistemai ir vonios šildytuvui:
Gyventojams: 160 kwh x 0,2598 Lt. + 5% = 43,65 Lt. ,
įmonėms: 160 kwh x 0,2598 Lt.+ 19% =49,47 Lt.
Esant bute dvivamzdei cirkuliacinei sistemai be vonios šildytuvo:
Gyventojams 80 kwh x 0,2598 Lt. + 5% = 21,82 Lt. ,
įmonėms 80 kwh x 0,2598 Lt.+ 19% =24,73 Lt.
Esant įrengtai cirkuliacinei sistemai tik namo rūsyje:
Gyventojams 10 kwh x 0,2598 Lt. + 5% = 2,73 Lt. ,
Įmonėms 10 kwh x 0,2598 Lt. +19% =3,09Lt
ŠILUMOS PASKIRSTYMO DAUGIABUČIAME NAME ŠILDYMO SEZONO METU
PAVYZDYS
Namas: 45 butų.
2327 m2 namo bendro šildomo ploto.
Name įrengta karšto vandens cirkuliacija su „gyvatuku“.
Šilumos kiekis vienam „gyvatukui“ per mėnesį – 160kWh.
1m3 karšto vandens pašildymui sunaudota šiluma – 51 kWh/m3.
Šilumos kaina – 0,2598 + 5% PVM Lt.
Šilumos sunaudojimas name per š.m. sausio mėn. – 52000 kWh (šilumos apskaitos prietaiso parodymai namo šilumos punkte).
Namas deklaravo 100m3 karšto vandens mokėdami gruodžio mėnesio sąskaitą sausio mėnesyje.
Šilumos paskirstymas
45 butai x 160 kWh (1 gyvatukui) = 7200 kWh.
100 m3 x 51 kWh = 5100 kWh.
Šilumos kiekis, tenkantis šildymui:
52000 – (7200 + 5100) = 39700kWh.
Šilumos kiekis, tenkantis 1m2 bendrojo ploto:
39700 : 2327 = 17,06 kWh
Kaina 1m2 šildomo ploto:
17,06 x (0,2598 + 5% PVM) = 4.65 Lt/m2.
Jeigu buto plotas m2 apie:
1 kambario: 35 x 4.65 = 162,75 Lt
2 kambarių: 50 x 4.65 = 232,50 Lt
3 kambarių: 64 x 4.65 = 297,60 Lt
4 kambarių: 80 x 4.65 = 372,00 Lt
Kaip matome iš pavyzdžių, paskirstant šilumos kiekį būtinas komponentas – karšto vandens kiekis sunaudotas name. Kad objektyviau paskirstyti šildymą už einamąjį mėnesį, vartotojai privalo deklaruoti karšto vandens sunaudojimą, apmokant praėjusio mėnesio sąskaitą. Toks paskirstymo principas taikomas ir kitose šilumos tiekimo įmonėse.
Klausimų - atsakymų skyrelį parengė apskaitos ir realizavimo tarnyba.