Kompensacijų tvarka

Būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos nepasiturintiems bendrai gyvenantiems asmenims ir vieniems gyvenantiems asmenims.


Socialinės paramos šeimai informacinė sistema - Dažniausiai užduodami klausimai

Kokios būsto išlaikymo išlaidos yra kompensuojamos?

Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą gyventojams kompensuojamos būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidos.

Pagrindiniai kriterijai gauti kompensacijas yra šeimos (asmens) gaunamos pajamos ir turimas turtas.

Paprasčiausias būdas sužinoti, ar Jums priklauso kompensacija – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.

Kompensacijoms apskaičiuoti taikomi šie normatyvai:

  • – būsto naudingojo ploto normatyvas: vienam gyvenančiam asmeniui – 50 kvadratinių metrų, šeimai – 38 kvadratiniai metrai pirmam šeimos nariui, 12 kvadratinių metrų antram šeimos nariui, 10 kvadratinių metrų trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui;
  • – karšto vandens normatyvas: 1,5 kubinio metro pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1 kubinis metras antram šeimos nariui per mėnesį, 0,5 kubinio metro trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį;
  • – geriamojo vandens normatyvas: 2 kubiniai metrai pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1,5 kubinio metro antram šeimos nariui per mėnesį, 1 kubinis metras trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį.

Pavyzdys: keturių asmenų šeimai būsto šildymo išlaidų kompensacija priklausytų už faktinį būsto naudingąjį plotą, bet ne didesnį už nustatytą normatyvą, tai yra 70 m2 (38 m2+12 m2+10 m2+10 m2).

Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 procentų skirtumo tarp šeimos (asmens) pajamų ir valstybės remiamų pajamų (VRP) šeimai (asmeniui) dydžio. Šiuo metu VRP yra 102 Eur. Apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš šeimos (asmens) gaunamų pajamų (,,į rankas“) per mėnesį atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus.

Pavyzdys: keturių asmenų šeimos pajamos siekia 800 Eur. Išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:
800 Eur - (102 Eur x 4) = 392 Eur
392 Eur x 10 proc. = 39,2 Eur
39,2 Eur sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį – 70 m2 būsto naudingąjį plotą bus kompensuojamos.

Taip pat kompensuojama::
  • geriamojo vandens išlaidų dalis, viršijanti 2 procentus šeimos (asmens) pajamų;
  • karšto vandens išlaidų dalis, viršijanti 5 procentus šeimos (asmens) pajamų.

Taip, kompensacijos teikiamos ne tik būste gyvenamąją vietą deklaravusiems, bet ir būstą nuomojantiems asmenims. Siekiantys gauti kompensacijas būsto nuomininkai turi būti su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešame registre – valstybės įmonėje Registrų centre.

Taip, kompensaciją už būsto šildymą gali gauti ir tie asmenys, kurie turi įsiskolinimų už būsto šildymą, tačiau įsiskolinusieji turi būti sudarę sutartį su energijos, kuro, vandens tiekėjais dėl dalies įsiskolinimo padengimo, kurio gražinamas dydis per mėnesį – ne daugiau kaip 20 procentų šeimos (asmens) pajamų, jeigu teismas nėra priteisęs padengti įsiskolinimą.

Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. nuo to, kokios rūšies kuru (malkomis, anglimi, dujomis ir pan.) gyvenamosios patalpos šildomos.

Dėl kompensacijų reikia kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos arba kur nuomojamas būstas savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių (įprastai dokumentai priimami seniūnijose). Taip pat tai galima padaryti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS).

Dokumentai (pažymos) kompensacijoms gauti:
  • – asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (nereikia, kai prašymas-paraiška teikiama elektroniniu būdu);
  • – prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti;
  • – pažyma apie 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, pajamas (atskirais atvejais, pvz., praradus pajamų šaltinį arba atsiradus naujam, pasikeitus šeimos sudėčiai ir pan., – mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą, pajamas), jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų;
  • – priklausomai nuo aplinkybių, gali būti teikiami ir kiti dokumentai (pažymos), reikalingi paramai skirti, jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.
  • Taip, prašymą-paraišką kompensacijoms gauti galite pateikti (ir kartu pridėti reikiamų dokumentų kopijas) ir elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS).


Kas yra laikoma bendrai gyvenančiais asmenimis?

Bendrai gyvenantys asmenys – sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų; susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), arba vienas iš tėvų ir jo vaikai (įvaikiai) iki 18 metų; neįregistravę santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys pilnamečiai ar veiksniais pripažinti nepilnamečiai vyras ir moteris ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų.

Į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys) nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės, nuolatinės ar ištęstinės studijų formos programas (įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį), ir dirbantys (taip pat savarankiškai dirbantys) nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 21 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir (ar) pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, taip pat pilnamečiai vaikai (įvaikiai) nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos.

Vaikai, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta globa ar rūpyba, į bendrai gyvenančių asmenų, kurie paskirti globėjais ar rūpintojais, sudėtį neįskaitomi.



Kas laikomas vienu gyvenančiu asmeniu?
Vienas  gyvenantis  asmuo – vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų asmuo arba veiksniu pripažintas nepilnametis, kuris yra nesusituokęs (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis), taip pat susituokęs, tačiau teismo sprendimu gyvenantis skyrium, neturintis vaikų (įvaikių) arba jų turintis, tačiau teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium ar dėl santuokos nutraukimo vaikai (įvaikiai) yra likę gyventi su kitu sutuoktiniu.


Kam yra taikomas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas?
Įstatymas taikomas asmenims, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą:
1) Lietuvos Respublikos piliečiams;
2) užsieniečiams, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Bendrijoje;
3) Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka išduoti dokumentai, patvirtinantys jų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, ir kurie ne mažiau kaip 3 mėnesius gyvena Lietuvos Respublikoje. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariais laikomi sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją;
4) užsieniečiams, kuriems suteikta papildoma apsauga arba laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, išskyrus integracijos laikotarpiu gaunančius paramą iš integracijai skirtų lėšų.


Kada bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę gauti būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui bei išlaidų karštam vandeniui kompensacijas (toliau – kompensacijos)?
Teisę į kompensacijas turi gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, jei kreipimosi metu:
1. bendrai gyvenančių asmenų / asmens nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo;
2. kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš piniginei socialinei paramai gauti nurodytų sąlygų;
3. įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų /asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą.
Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, turintiems teisę į kompensaciją, kompensacijos skiriamos, jeigu laikotarpiu, už kurį kompensacijos apskaičiuojamos:
1. būsto šildymo išlaidos, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už nustatytus normatyvus, viršija 20 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir VRP bendrai gyvenantiems asmenims / asmeniui dydžio;
2. geriamojo vandens, kurio kiekis ne didesnis už nustatytą normatyvą, išlaidos viršija 2 procentus bendrai gyvenančių asmenų / asmens pajamų;
3. karšto vandens, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už nustatytus normatyvus, išlaidos viršija 5 procentus bendrai gyvenančių asmenų / asmens pajamų;
Siekiantys gauti kompensacijas būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi būti su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešame registre.


Koks kompensacijų dydis?

Bendrai gyvenantiems asmenims / asmeniui kompensuojama:

  • išlaidų už būsto naudingojo ploto, bet ne didesnio už nustatytą normatyvą, šildymą, atsižvelgiant į energijos ar kuro sąnaudas, bet ne didesnes už normatyvą, dalis, viršijanti 20 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir VRP bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio;
  • išlaidų už geriamojo vandens kiekį, bet ne didesnį už normatyvą, dalis, viršijanti 2 procentus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų;
  • išlaidų už karštą vandenį, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už normatyvus, dalis, viršijanti 5 procentus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų.


Kur kreiptis dėl kompensacijų?
Dėl kompensacijų bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba savivaldybės, kurios teritorijoje nuomojamas būstas, administraciją, o jei bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurios teritorijoje jie gyvena, administraciją.


Kokius dokumentus reikia pateikti?
Dokumentai, reikalingi kompensacijoms gauti:
1. Prašymas-paraiška, kurioje reikia nurodyti duomenis apie save ir bendrai gyvenančius asmenis, jų veiklą, turimą turtą, gaunamas pajamas bei kitą paramai gauti būtiną informaciją;
2. Pažymos apie pajamas (gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą);
3. Priklausomai nuo aplinkybių, kitos pažymos, reikalingos paramai skirti.


Kuriam laikotarpiui skiriama kompensacijos?
1. Kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesius, jei kreipimosi metu ir tą laikotarpį, už kurį skiriamos kompensacijos, turėjo teisę jas gauti.
2. Kompensacijos gali būti skiriamos trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu yra žinomos priežastys, dėl kurių bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo per šį laikotarpį neteks teisės į paramą, arba šios paramos dydis pasikeis.
4. Kompensacijos gali būti skiriamos ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu nesikeičia bendrai gyvenančių asmenų sudėtis arba vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis, jų (jo) pajamos ir turtas.


Kokios pajamos įskaitomos į pajamas skiriant kompensacijas?
Skiriant piniginę socialinę paramą, į bendrai gyvenančiu asmenų / asmens pajamas įskaitomos šios bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos:
  • su darbo ar tarnybos santykiais susijusios pajamos, įskaitant dienpinigius, butpinigius, maistpinigius ir kitas pajamas (išskyrus mokinių iki 21 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir (ar) pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, pajamas);
  • autorinis atlyginimas, pajamos, gautos iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos (išskyrus mokinių iki 21 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir (ar) pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, pajamas);
  • pensijos ir (ar) pensijų išmokos, šalpos išmokos (išskyrus slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas ir tikslinį priedą);
  • dividendai;
  • palūkanos;
  • individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno;
  • individualios veiklos pajamos, įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos vykdymo pažymą (išskyrus mokinių iki 21 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir (ar) pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, pajamas);
  • pajamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro);
  • išmokos žemės ūkio veiklai;
  • piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai);
  • išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo;
  • socialinio pobūdžio pajamos (išskyrus vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas, mokamas iš valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ar savivaldybių biudžetų, ir darbdavio mokamas vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas bei kas mėnesį gaunamas socialinio pobūdžio pajamas: transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems; kompensacijas donorams; pagalbos pinigus, mokamus pagal Socialinių paslaugų įstatymą);
  • išeitinė išmoka, išmokama nutraukiant darbo sutartį;
  • išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui;
  • ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais mokamos išmokos;
  • turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (įskaitant vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją);
  • turto pardavimo pajamos (išskyrus pajamas, įskaitomas į turtą);
  • pajamos už kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto nuomą;
  • loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai;
  • visų rūšių stipendijos (išskyrus stipendijas ir kitą materialinę paramą, teikiamą aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios pakopų, vientisųjų ir laipsnio nesuteikiančių studijų (išskyrus rezidentūros studijų studentus) studentams, studijuojantiems pagal dieninės, nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas (išskyrus asmenis, pakartotinai studijuojančius pagal tos pačios ar žemesnės pakopos studijų programas ir laipsnio nesuteikiančių studijų programas, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis), ir stipendijas bei kitą materialinę paramą, teikiamą profesinio mokymo įstaigų mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti);
  • gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis (išskyrus paskolas ar jų dalis, įskaitomas į turtą, aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti);
  • gautos dovanų, paveldėtos, užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos arba kitos faktiškai gaunamos piniginės lėšos (išskyrus pinigines lėšas, kuriomis kompensuojamos patirtos ir dokumentais pagrįstos su visuomenei naudinga veikla (savanoriška veikla ir pan.) susijusios išlaidos, ir labdarą piniginėmis lėšomis).

 

Pajamos imamos išskaičius gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas bei vaikui išlaikyti sumokamas sumas (alimentus).
Skiriant socialinę pašalpą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitoma gauta socialinė pašalpa ir kompensacijos.
Skiriant kompensacijas, socialinė pašalpa į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas įskaitoma, o kompensacijos – neįskaitomos.


Kaip apskaičiuojamos vidutinės bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamos kompensacijoms gauti?
Pajamų kompensacijoms gauti apskaičiavimas:
  • Kompensacijos apskaičiuojamos pagal visų bendrai gyvenančių asmenų vidutinių mėnesio pajamų dalį, tenkančią būste gyvenamąją vietą deklaravusiems ar būstą nuomojantiems bendrai gyvenantiems asmenims, arba pagal gyvenamąją vietą deklaravusio ar būstą nuomojančio vieno gyvenančio asmens vidutines mėnesio pajamas.
  • Socialinę pašalpą gaunantiems bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui kompensacijos apskaičiuojamos pagal pajamas, kurios paskutinį kartą buvo nurodytos skiriant socialinę pašalpą, įskaitant pagal šias pajamas paskirtos socialinės pašalpos dydį, ir skiriamos paskirtos socialinės pašalpos laikotarpiui.
  • Jeigu viename būste gyvenamąją vietą yra deklaravę ar būstą nuomojasi bendrai gyvenantys asmenys ir vienas gyvenantis asmuo ir (arba) dvi ar daugiau bendrai gyvenančių asmenų grupių, ir (arba) du ar daugiau vienų gyvenančių asmenų, kurie už komunalines paslaugas atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), visų būste gyvenamąją vietą deklaravusių ar būstą nuomojančių asmenų vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos sudedant kiekvienos bendrai gyvenančių asmenų grupės šiame būste gyvenamąją vietą deklaravusiems ar būstą nuomojantiems bendrai gyvenantiems asmenims tenkančią vidutinių mėnesio pajamų dalį ir (arba) vienų gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, prieš tai atėmus jiems (jam) tenkančių VRP dydį.
  • Jeigu viena iš būste gyvenančių bendrai gyvenančių asmenų grupių /asmenų, už komunalines paslaugas atsiskaitančių pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), neturi teisės į kompensacijas, teisės į kompensacijas neturi nė viena iš šių bendrai gyvenančių asmenų grupių / asmenų.


Kokie normatyvai taikomi kompensacijoms apskaičiuoti?

1. Naudingojo būsto ploto normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims:

  • 50 kvadratinių metrų vienam gyvenančiam asmeniui;
  • 38 kvadratiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui;
  • 12 kvadratinių metrų antram bendrai gyvenančiam asmeniui;
  • 10 kvadratinių metrų trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims.

2. Karšto vandens normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims:

  • 1,5 kubinio metro pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
  • 1 kubinis metras antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
  • 0,5 kubinio metro trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims per mėnesį.

3. Geriamojo vandens normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims:

  • kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma:
    - 2 kubiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
    - 1,5 kubinio metro antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
    - 1 kubinis metras trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims per mėnesį;
  • kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys:
    - 3,5 kubinio metro pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
    - 2,5 kubinio metro antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
    - 1,5 kubinio metro trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims per mėnesį.


Kas įskaitoma į turtą skiriant kompensacijas?

Skiriant kompensacijas, į turtą įskaitomas šis bendrai gyvenančių asmenų /asmens nuosavybės teise turimas turtas:

  • statiniai, tarp jų ir nebaigti statyti statiniai;
  • privalomos registruoti transporto priemonės;
  • privaloma registruoti žemės ūkio technika;
  • žemė, įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių;
  • gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija 4 000 litų;
  • akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija 2 000 litų;
  • meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 2 000 litų;
  • piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 2 000 litų, išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą;
  • gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 2 000 litų, išskyrus aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti);
  • kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 2 000 litų;
  • valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir atkuriamos santaupos bei kitos atkuriamos lėšos.

Į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitoma per piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpį, praėjusį nuo paskutinio duomenų apie turtą pateikimo, perleisto nuosavybėn kitam asmeniui turto arba jo dalies vertė, kuri nenurodoma kaip bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybėn įsigyto naujo turto vertė ar gautos piniginės lėšos.



Kaip apskaičiuojama turimo turto vertė?
Savo turimą turtą pareiškėjas pirmiausia turi nurodyti prašyme-paraiškoje.
Viso turimo turto vertė apskaičiuojama savivaldybėje sumuojant visų bendrai gyvenančių asmenų turimą turtą: įregistruotų pastatų, sodo namelių, žemės sklypų vertes (jos gaunamos savivaldybėje iš valstybės įmonės Registrų centras), gyvulių, paukščių, žvėrelių ir bičių šeimų vertes (jei jos viršija 4000 Lt), apskaičiuotas savivaldybėje pagal specialią skaičiuoklę, ir paties pareiškėjo prašymo-paraiškos lentelėse nurodyto turto vertes.


Kaip nustatomas turto vertės normatyvas?
  • kiekvieno tipo (būsto ir žemės ploto) nekilnojamojo turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui nustatomas atitinkamo tipo nekilnojamojo turto ploto normatyvą dauginant iš prašymą-paraišką pateikusio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos ar vietos, kurioje nuomojamas būstas, nekilnojamojo to tipo turto ploto vieneto normatyvinės vertės, o kai neturi gyvenamosios vietos, – savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, nekilnojamojo to tipo turto ploto vieneto žemiausios normatyvinės vertės.
  • kiekvieno tipo nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinę vertę nustato ir valstybės įmonės Registrų centro interneto svetainėje skelbia valstybės įmonė Registrų centras pagal kiekvienų metų sausio 1 dieną vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei kitose savivaldybių teritorijose.
  • Nekilnojamojo turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant abiejų tipų (būsto ir žemės ploto) nekilnojamojo turto normatyvines vertes.
  • Kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 45 valstybės remiamų pajamų dydžius vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 30 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 15 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.
  • Turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant nekilnojamojo turto vertės normatyvą ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių bei pajų vertės normatyvą.


Kokio dydžio yra nekilnojamojo turto normatyvai?

Būsto ploto normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui yra 60 kvadratinių metrų naudingojo būsto ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių arba būstą nuomojančių bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam bendrai gyvenančiam asmeniui.

Žemės sklypo normatyvai bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, atsižvelgiant į turimos žemės rūšį, yra:

  • kitos paskirties (naudojimo būdo – gyvenamosios teritorijos) žemės:
    miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;
  • žemės ūkio paskirties (naudojimo būdo – mėgėjų sodo žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai) žemės – 6 arai;
  • žemės ūkio paskirties, įskaitant miško medynus (išskyrus naudojimo būdo – mėgėjų sodo žemės sklypus ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus), konservacinės, įskaitant miško medynus, vandens ūkio ir miškų ūkio paskirties, įskaitant miško medynus, žemės: miestuose – 6 arai, miesteliuose – 25 arai, kaimuose – 3 hektarai.

Jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi du ir daugiau ne tos pačios paskirties žemės sklypų, taikomas vienos paskirties didžiausios vertės žemės ploto normatyvas.
Jei bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turimo turto vertė yra mažesnė nei apskaičiuotas turto vertės normatyvas, jie/jis turi teisę gauti piniginę socialinę paramą.



Daugiau informacijos apie piniginę socialinę paramą:

LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMAS (aktuali suvestinė redakcija nuo 2017-07-01 iki 2017-09-30)

ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO 2009 M. BIRŽELIO 2 D. ĮSAKYMO Nr. A1-369/1K-174 „DĖLNEPASITURINČIŲ GYVENTOJŲ, KURIE KREIPĖSI DĖL PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS, TURTO VERTĖS NUSTATYMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO  (2014 m. lapkričio 10  d. Nr. A1-542 / 1K-348)

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. vasario 24 d. įsakyme Nr. D1-174/A1-116 „Dėl kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin.., 2012, Nr. 26-1203);

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakyme Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 81-2986).

 

Paskutinį kartą redaguota: 2017 - 09 - 19

Rekvizitai

UAB "Mažeikių šilumos tinklai"
Montuotojų g.10, LT-89101
Sąskaita LT42 7300 0100 0254 5162
„Swedbank“, AB, banko kodas 73000
Duomenys Juridinių asmenų registre: Įmonės kodas 1669 01968
PVM mokėtojo kodas LT669019610

Kontaktai

Bendri
Tel.: 8-443-98171
Faks.: 8-443-98193
El.Paštas: info@mst.lt , siluma@mst.lt

 

Apskaitos ir realizavimo tarnyba
Montuotojų g. 7, Mažeikiai

Darbo laikas
Pirmadienį – Ketvirtadienį
7.30 - 16.30
Pietūs 11.30 - 12.15
Penktadienį 7.30 – 15.15
Pietūs 11.30 - 12.15
Tel./faks.: 8-443-65436 ; 8-443-66106

 

Mažeikių katilinės pultinė:
8-443-98175 
 
Reivyčių katilinės pultinė:
8-443-29007

  Viekšnių katilinės pultinė
8-443-36201