NAME SUNAUDOTOS ŠILUMOS ENERGIJOS PASKIRSTYMAS ŠILDYMO SEZONO METU

Šilumos paskirstymas šildymo sezono metu                                    

 

Vadovaujantis LR Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisijos) rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus, nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Visų Komisijos sudarytų ir patvirtintų šilumos metodų naujos redakcijos galioja nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d.

 

Šildymo sezono metu daugiabučiuose namuose ruošiant karštą vandenį namo šilumos punkte įrengtu karšto vandens ruošimo įrenginiu, paskirstant suvartotą šilumos kiekį taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr.4. Kiekviename daugiabučiame name suvartotą šilumą matuoja namo šilumos punkte įrengtas šilumos apskaitos prietaisas. Namo butų ir kitų patalpų savininkams paskirstomas tik šiuo prietaisu suskaičiuotas šilumos kiekis. Iš namo šilumos apskaitos prietaisu suskaičiuoto šilumos kiekio, atimami šilumos kiekiai karštam vandeniui ruošti ir cirkuliacijai, o likusi dalis priskiriama šildymui ir proporcingai paskirstoma butų plotui.

 

Vadovaujantis nauja šilumos paskirstymo metodo Nr.4 redakcija, name sunaudotas šilumos kiekis karšto vandens ruošimui suskaičiuojamas pagal šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklio  rodmenis. Šį  vandens kiekį, padauginus iš Komisijos nustatytos šilumos normos vandens vienam kubiniam metrui  pašildyti (51 kWh/m3), gaunamas  visas name tą mėnesį sunaudotas šilumos kiekis karštam vandeniui ruošti.

 

Šildymo sezono metu kiekvienam daugiabučiam namui šilumos kiekis karšto vandens sistema („gyvatukui“) nustatomas suskaičiuojant ne mažiau trijų iš eilės ne šildymo sezono (pvz.: vasaros) mėnesių vidutinę šilumos galią cirkuliacijai (kW). Ši šilumos galia cirkuliacijai konkrečiam namui taikoma viso šildymo sezono metu, kiekvieną mėnesį ją dauginant iš mėnesio valandų skaičiaus, iki kiekvieno šildymo sezono pabaigos. Taigi, šildymo sezono  metu mokestis už cirkuliacinę šilumą („gyvatuką“) kiekvienam daugiabučiam namui yra skirtingas.

 

Kiekvienam butui priskiriamas šilumos kiekis cirkuliacijai skaičiuojamas atsižvelgiant į butuose įrengtų vonios šildytuvų („gyvatukų“) šilumos galias. Jei kiekviename bute „gyvatukai“ vienodi, tai ir mokestis kiekvienam namo butui bus toks pat.

 

Pavyzdys:

45 butų daugiabutis namas per mėnesį sunaudojo 40 000 kWh šilumos, o šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklis  parodė, kad visas namas sunaudojo 70 m³ vandens ir  šiam vandens kiekiui pašildyti (karštam vandeniui ruošti) suvartojo 3570 kWh šilumos (70 m³ x 51 kWh/m3; čia 51 kWh/m3 - Komisijos nustatyta šilumos norma  vandens vienam kubiniam metrui pašildyti). Namo cirkuliacinės sistemos šilumos galia, nustatyta pagal ne šildymo sezono trijų mėnesių vidurkį, tarkim sudarė 6600 kW. Taigi, namo patalpų šildymui  šilumos kiekis  sudarė (40 000 kWh - 3570 kWh - 6600 kWh = 29830 kWh), kuris proporcingai paskirstomas butų plotui.

 

Kaip šildymo sezono metu kiekvienam butui priskiriami šilumos kiekiai

 

Suskaičiavus šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti pagal šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklio  duomenis, gaunama, kad namas karštam vandeniui ruošti suvartojo šilumos 3570 kWh (70 m3 x 51 kWh/m3), tačiau 45 butų namo gyventojai deklaravo tik 60 m³ karšto vandens kiekį. Vadinasi, šiam karšto vandens kiekiui paruošti buvo sunaudota 3060 kWh  šilumos (60 m3 x 51 kWh/m³)

 

Susidaręs  šilumos kiekio skirtumas karštam vandeniui paruošti Komisijos sprendimu yra pavadintas nepaskirstyto karšto vandens šiluma. Šis skirtumas (3570 - 3060 = 510 kWh) yra  proporcingai padalinamas buto (patalpų) plotui. Sąskaitose už šilumą ir karštą vandenį atsiranda atskira eilutė pavadinimu „Nepaskirstyto karšto vandens šiluma“.

 

 

Viso namo karšto vandens cirkuliacinei šilumai („gyvatukams“) priskiriamas šilumos kiekis, įvertinus ne mažiau trijų ne šildymo sezono mėnesių namo cirkuliacinės sistemos šilumos galios vidurkį ir konkretaus mėnesio trukmę, sudaro 6600 kWh arba 6600 : 45 butų = 146,6 kWh/butui per mėn. Už cirkuliacinę šilumą kiekvienam butui priskaičiuojama po  7,17  Eur be PVM (146,6 kWh/mėn. x 4,89 ct/kWh be PVM – šiame pavyzdyje 2017 m. vasario mėn. šilumos kaina ) 

Kiek mokėsime už šilumą, jei spalio mėnesį patalpų šildymas nebuvo įjungtas arba jei balandžio mėnesį šildymas jau buvo išjungtas?

Paskelbus šildymo sezono pradžią, bet neįjungus name šildymo arba dar nepaskelbus šildymo sezono pabaigos, o šildymą jau išjungus, daugiabučiuose namuose sunaudota šiluma paskirstoma šildymo sezonui nustatyta tvarka. Jei  name bus  sunaudotas didesnis šilumos kiekis  karštam vandeniui paruošti ir cirkuliacijai palaikyti, vartotojams išsiųstų sąskaitų eilutėje „Šiluma patalpų šildymui“ atsiras tam tikro dydžio šilumos kiekis ir, aišku, pinigų suma.

Vartotojams (namo bendrijai, administratoriui ar pan.) šilumos tiekėjui pateikus raštišką teisėtą pažymą, kad spalio ar balandžio mėn. šildymas nebuvo naudojamas, name sunaudotas šilumos kiekis skirstomas ne šildymo sezonui nustatyta tvarka.

Pastaba:

Esant vėsesniam lauko orui, daugiabučiame name (ar kitame pastate) patalpos atvėsta, jose būna žemesnė temperatūra. Name esantys karšto vandens sistemos vamzdynai, nors dalis jų ir yra padengti šilumos izoliacija, skleidžia šilumą. Šilumą skleidžia ir karšto vandens cirkuliaciniai vamzdžiai, vonių šildytuvai (gyvatukai). Kuo didesnis temperatūrų skirtumas tarp šių vamzdžių paviršiaus ir patalpos oro temperatūros, tuo didesni šilumos kiekiai nuo vamzdžių išsiskiria į aplinką (patalpą), tuo daugiau name sunaudojama šilumos. Be to, name  šilumos kiekis priklauso ir nuo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros. Jei ruošiamas aukštesnės karšto vandens temperatūros vanduo, jei netinkamai suderinta karšto vandens cirkuliacinė sistema, tuo daugiau name sunaudojama šilumos energijos.

Paskutinį kartą redaguota: 2018 - 08 - 03

Rekvizitai

UAB "Mažeikių šilumos tinklai"
Montuotojų g.10, LT-89101
Sąskaita LT42 7300 0100 0254 5162
„Swedbank“, AB, banko kodas 73000
Duomenys Juridinių asmenų registre: Įmonės kodas 1669 01968
PVM mokėtojo kodas LT669019610

Kontaktai

Bendri
Tel.: 8-443-98171

El.Paštas: info@mst.lt

 

Apskaitos ir realizavimo tarnyba
Montuotojų g. 7, Mažeikiai

Darbo laikas
Pirmadienį – Ketvirtadienį
7.30 - 16.30
Pietūs 11.30 - 12.15
Penktadienį 7.30 – 15.15
Pietūs 11.30 - 12.15
Tel./faks.: 8-443-65436 ; 8-443-66106

 

Mažeikių katilinės pultinė:
8-443-98175 
 
Reivyčių katilinės pultinė:
8-443-29007

  Viekšnių katilinės pultinė
8-443-36201