Naujienos

Būsto šildymo išlaidų kompensacijos

Rugsėjo 15

Būsto šildymo išlaidų kompensacijos


Būsto šildymo išlaidų kompensacijos – ir vidutines pajamas gaunančioms šeimoms

PINIGINĖ SOCIALINĖ PARAMA NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS

NUO 2022-06-01


BŪSTO ŠILDYMO, GERIAMOJO IR KARŠTO VANDENS IŠLAIDŲ KOMPENSACIJOS

1. Kokios būsto išlaikymo išlaidos yra kompensuojamos?

Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą gyventojams kompensuojamos būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidos.

Siekiant skatinti būstų renovaciją (modernizavimą) ir į šį procesą įtraukti nepasiturinčius gyventojus, gaunančius būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taikoma dar ir papildoma priemonė – jeigu daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ar savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, šiems asmenims 100 proc. apmokamos kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti),  ir palūkanų įmokos. 

 

2. Kaip sužinoti, ar šeimai (asmeniui) priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija?

Paprasčiausias būdas sužinoti, ar Jums priklauso kompensacija – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.

SVARBU. Iki 2024 m. balandžio 30 d. galioja nuostata, kad, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, nuosavybės teise turimas turtas nevertinamas.

 

3. Ar nepasiturintiems gyventojams būsto šildymo išlaidų kompensacija skiriama už visą būsto plotą ir kompensuojamos visos vandens išlaidos?

Kompensacijoms apskaičiuoti taikomi šie normatyvai:

– būsto naudingojo ploto normatyvas: vienam gyvenančiam asmeniui – 50  m2, šeimai – 38 m2pirmam šeimos nariui, 12 m2antram šeimos nariui, 10 m2trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui;

– karšto vandens normatyvas: 1,5  m3pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1 m3 antram šeimos nariui per mėnesį, 0,5 m3 trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį;

– geriamojo vandens normatyvas: 2 m3 pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1,5 m3 antram šeimos nariui per mėnesį, 1 m3 trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui per mėnesį.

Pavyzdys: keturių asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 m2 naudingąjį būsto plotą (38 m2 + 12 m2 + 10 m2 + 10 m2).

 

4. Kokia šeimos (asmens) išlaidų dalis yra kompensuojama?

Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių kiekvienam šeimai nariui  arba  3 VRP dydžių vienam gyvenančiam asmeniui (nuo 2022-06-01  VRP – 147 Eur). Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų (,,į rankas“) per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 294 Eur, iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama  3 VRP  dydžiai, t. y. 441 Eur.

Apskaičiuojant besikreipiančiojo asmens/šeimos pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), dalis darbinių pajamų ir nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

1 Pavyzdys: keturių asmenų  šeimos (2 tėvai ir 2 vaikai) darbinės pajamos siekia 1099,3 Eur (2 MMA**).

Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:

((1099,3 Eur – 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis) – 1176 Eur (2 VRP* x 4 (šeimos narių skaičius)) x 10 proc. =   0,0 Eur

Tai reiškia, kad šeimai už normatyvinį būsto plotą (70 m2) būtų 100 proc. kompensuojamos būsto šildymo išlaidos.

2 Pavyzdys: vieno gyvenančios asmens pajamos siekia 510 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą).

Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:

 510 Eur –  441 Eur ( 3 VRP*)=  69 Eur

 69 Eur x 10 proc. =  6,9 Eur

Tai reiškia, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas gali mokėti ne daugiau kaip  6,9 Eur, šią  sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį – 50 m2 būsto naudingąjį plotą bus kompensuojamos.

* Nuo 2022-06-01  VRP - 147 Eur

** Nuo 2022-01-01 MMA – 730 Eur (bruto),  549,65 Eur (neto)

Taip pat kompensuojama:

geriamojo vandens išlaidų dalis, viršijanti 2 proc. šeimos (asmens) pajamų;

karšto vandens išlaidų dalis, viršijanti 5 proc. šeimos (asmens) pajamų.

 

5. Ar būsto šildymo išlaidų kompensacijos gali būti teikiamos būstą nuomojantiems asmenims?

Taip, kompensacijos teikiamos ne tik būste gyvenamąją vietą deklaravusiems, bet ir būstą nuomojantiems asmenims. Siekiantys gauti kompensacijas būsto nuomininkai turi būti su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešame registre – valstybės įmonėje Registrų centre.

6. Ar galima gauti kompensaciją už šildymą turint įsiskolinimą už būsto šildymą?

Taip, kompensaciją už būsto šildymą gali gauti ir tie asmenys, kurie turi įsiskolinimų už būsto šildymą, tačiau įsiskolinusieji turi būti sudarę sutartį su energijos, kuro, vandens tiekėjais dėl dalies įsiskolinimo padengimo, kurio gražinamas dydis per mėnesį – ne daugiau kaip 20 proc. šeimos (asmens) pajamų, jeigu teismas nėra priteisęs padengti įsiskolinimą.

 

7. Ar būsto šildymo išlaidų kompensacija skiriama tik būstams, kuriems tiekiamas centralizuotas šildymas?

 

Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai,  tiek kitos rūšies kuru (malkomis, dujomis, elektra ir pan.).

 

8. Kur kreiptis dėl kompensacijų gavimo?

Dėl kompensacijų reikia kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos arba kur nuomojamas būstas savivaldybės administraciją (įprastai dokumentai priimami seniūnijose). Taip pat tai galima padaryti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt.

 

9. Kokius dokumentus reikia pateikti norint gauti kompensacijas?

Dokumentai (pažymos) kompensacijoms gauti:

– asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (nereikia, kai prašymas-paraiška teikiama elektroniniu būdu);

– prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti;

– pažyma apie 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, pajamas (atskirais atvejais, pvz., praradus pajamų šaltinį arba atsiradus naujam, pasikeitus šeimos sudėčiai ir pan., – mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą, pajamas), jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų;

– priklausomai nuo aplinkybių, gali būti teikiami ir kiti dokumentai (pažymos), reikalingi paramai skirti, jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

 

10. Ar galima prašymą kompensacijoms gauti pateikti elektroniniu būdu?

Taip, prašymą-paraišką kompensacijoms gauti galite pateikti (ir kartu pridėti reikiamų dokumentų kopijas) ir elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt.

 

SOCIALINĖ PAŠALPA

1. Kaip sužinoti, ar šeimai (asmeniui) priklauso socialinė pašalpa?

Pagrindiniai kriterijai gauti socialinę pašalpą yra šeimos (asmens) gaunamos pajamos.

Socialinė pašalpa skiriama, jeigu pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 1,1 VRP* dydžio, t. y.  161,7 Eur (nuo 2022-06-01  VRP – 147 Eur). Apskaičiuojant besikreipiančiojo asmens/šeimos pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), dalis darbinių pajamų ir nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

Paprasčiausias būdas sužinoti, ar Jums priklauso socialinė pašalpa – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) www.spis.lt esančia Socialinės pašalpos skaičiuokle.

SVARBU. Iki 2024 m. balandžio 30 d. galioja nuostata, kad, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, nuosavybės teise turimas turtas nevertinamas.

 

2. Koks yra socialinės pašalpos dydis?

Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui sudaro:

– skirtumą tarp 1,4 VRP* dydžio (  205,8 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama iki 6 mėnesių;

– skirtumą tarp 1,2 VRP dydžio (  176,4 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių;

– skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio (  161,7 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių.

Pavyzdys: vieno gyvenančio asmens darbinės pajamos siekia 100 Eur.

Socialinės pašalpos skaičiavimas:

Vidutinės mėnesio pajamos, nuo kurių skaičiuojamas socialinės pašalpos dydis: 100 Eur – 20 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis) = 80 Eur

Socialinės pašalpos dydis:

  205,8 Eur (1,4 VRP) – 80 Eur =  125,8 Eur (kai socialinė pašalpa mokama iki 6 mėnesių)

  176,4 Eur (1,2 VRP) – 80 Eur =   96,4 Eur (kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių)

 161,7 Eur (1,1 VRP) – 80 Eur =   81,7 Eur (kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių)

Socialinės pašalpos dydis šeimai sudaro:

pirmam šeimos nariui – skirtumą tarp 1,1 VRP*  dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį –  161,7 Eur;

antram šeimos nariui – 90 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį – 145,53 Eur;

trečiam ir paskesniems šeimos nariams – 70 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP   dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį – 113,19 Eur.

Pavyzdys: keturių asmenų  šeimos (2 tėvai ir 2 vaikai) darbinės pajamos, kai dirba vienas iš tėvų, siekia 549,65 Eur (MMA**).

Socialinės pašalpos skaičiavimas:

Vidutinės mėnesio pajamos, tenkančios vienam asmeniui, nuo kurių skaičiuojamas socialinės pašalpos dydis:(549,65 Eur – 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis)) / 4 (šeimos narių skaičius) =  103,06 Eur

Socialinės pašalpos dydis:

pirmam šeimos nariui –  161,7 Eur –  103,06 Eur =  58,64 Eur

antram šeimos nariui – 90 proc. x ( 161,7 Eur –  103,06 Eur) =  52,78 Eur

trečiam ir ketvirtam šeimos nariui – 70 proc. x ( 161,7 Eur –  103,06 Eur) = po  41,05 Eur

Socialinės pašalpos dydis šeimai –  58,64 +  52,78 +  41,05 +  41,05 =  193,52 Eur

* Nuo 2022-06-01 1 VRP - 147 Eur

** Nuo 2022-01-01 MMA – 730 Eur (bruto),  549,65 Eur (neto)

 

3. Ar galima gauti socialinę pašalpą, jei pajamos viršija nustatytą pajamų ribą teisei į socialinę pašalpą?

Taip, savivaldybės administracijai suteikta teisė, patikrinus gyvenimo sąlygas ir įsirašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, socialinę pašalpą skirti išimties tvarka, jeigu šeimos arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį ne daugiau kaip 50 proc. viršija 1,1 VRP dydžio (  80,85 Eur).

Socialinė pašalpa išimties tvarka taip pat gali būti skiriama:

– jeigu pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra lygios 1,1 VRP dydžio (  161,7 Eur);

– jeigu apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė už dydį, kuris neišmokamas (1,45 Eur)

 

4. Ar įsidarbinus asmuo/šeima praranda teisę į socialinę pašalpą?

Socialinė pašalpa ir toliau gali būti skiriama, jeigu pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 1,1 VRP dydžio, t. y.  161,7 Eur. Apskaičiuojant besikreipiančiojo asmens/šeimos pajamas, neįskaitoma dalis darbinių pajamų (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

Vienam gyvenančiam asmeniui arba bent vienam iš šeimos narių įsidarbinus, jeigu jie buvo socialinės pašalpos gavėjai ir atitinka šias sąlygas, už kiekvieną su darbo ar tarnybos santykiais susijusį mėnesį, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių, papildomai skiriama socialinė pašalpa:

– įsidarbina ir dirba (dirbo) ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės arba dirba ne visą darbo laiką ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;

– iki įsidarbinimo buvo įsiregistravę Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir per šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau negu nustatyta įstatymo, arba dirbo užimtumo didinimo programoje numatytus darbus;

– buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą;

– kreipėsi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo įsidarbinimo.

Papildomai skiriamos socialinės pašalpos dydis šeimai/asmeniui diferencijuojamas priklausomai nuo mokėjimo trukmės ir sudaro:

1) pirmą-trečią mokėjimo mėnesį100 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio;

2) ketvirtą-šeštą mokėjimo mėnesį80 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio;

3) septintą-dvyliktą mokėjimo mėnesį50 proc. socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio.

 

5. Kur kreiptis dėl socialinės pašalpos gavimo?

Dėl socialinės pašalpos reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją savivaldybės administraciją (įprastai dokumentai priimami seniūnijose). Taip pat tai galima padaryti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt.

 

6. Kokius dokumentus reikia pateikti norint gauti socialinę pašalpą?

Dokumentai (pažymos) socialinei pašalpai gauti:

– asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (nereikia, kai prašymas-paraiška teikiama elektroniniu būdu);

– prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti, o tais atvejais, kai kreipiamasi dėl papildomos socialinės pašalpos dalies skyrimo įsidarbinus – prašymas-paraiška skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus;

– pažyma apie 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, pajamas (atskirais atvejais, pvz., praradus pajamų šaltinį arba atsiradus naujam, pasikeitus šeimos sudėčiai ir pan., – mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą, pajamas), jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų;

– priklausomai nuo aplinkybių, gali būti teikiami ir kiti dokumentai (pažymos), reikalingi paramai skirti, jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

 

7. Ar galima prašymą socialinei pašalpai gauti pateikti elektroniniu būdu?

Taip, prašymą-paraišką socialinei pašalpai gauti galite pateikti (ir kartu pridėti reikiamų dokumentų kopijas) ir elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt.

Paskutinį kartą redaguota: 2022 - 09 - 15

Rekvizitai

UAB "Mažeikių šilumos tinklai"
Montuotojų g.10, LT-89101
Sąskaita LT42 7300 0100 0254 5162
„Swedbank“, AB, banko kodas 73000
Duomenys Juridinių asmenų registre: Įmonės kodas 1669 01968
PVM mokėtojo kodas LT669019610

Kontaktai

Bendri
Tel.: 8-443-98171

El.Paštas: info@mst.lt

 

Apskaitos ir realizavimo tarnyba
Montuotojų g. 7, Mažeikiai

Darbo laikas
Pirmadienį – Ketvirtadienį
7.30 - 16.30
Pietūs 11.30 - 12.15
Penktadienį 7.30 – 15.15
Pietūs 11.30 - 12.15
Tel.: 8-443-65436 ; 8-443-66106

 

Mažeikių katilinės pultinė:
8-443-98175 
 
Viekšnių katilinės pultinė
8-443-36201