Aktuali informacija
UAB "Mažeikių šilumos tinklai" katilinės
Prognozuojamas šilumos poreikis ir planuojamas pagaminti šilumos kiekis
Šilumnešio kokybė pagal aprūpinimo šiluma sistemoje naudojamus standartus ir techninius parametrus
Šilumnešio temperatūriniai grafikai Mažeikių katilinei
Šilumnešio temperatūriniai grafikai Viekšnių katilinei
Mažeikių ir Viekšnių katilinių šilumos trasų ir drenažinių sistemų apėjimo grafikas 2023 metams
Šilumos poreikio grafikai 2023 m.
Šilumos energijos generavimo galia 2021-2023 metais
Mažeikių katilinės apkrovimo grafikas 2023 metais
Viekšnių katilinės apkrovimo grafikas 2023 metais
EM 2011 – 12 – 06 pranešimas. Šilumos taupymas: ką privalo atlikti šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas?
Daugeliui gyventojų atrodo, kad jų gaunamose sąskaitose už šilumą nurodytos sumos nepagrįstai didelės, o teikiamų paslaugų kokybė toli gražu nėra tokia, kokios tikimasi. Galima rasti įvairių tokios situacijos priežasčių. Ne kiekvienas žino, kad už daugelį jų atsakingas gyventojų pasirinktas šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtojas.
Kalti gali būti vėjo perpučiami gyvenamieji namai, už kurių techninę būklę atsakingi gyventojai arba jų pasirinktas administratorius. Dėl išaugusių sąskaitų gali būti kalti ir kaimynai, deklaruojantys neteisingus (mažesnius) karšto vandens skaitiklių rodmenis, savavališkai rekonstruojantys inžinerines sistemas, įrengiant papildomus radiatorius, nestandartinius „gyvatukus“ ar vonios grindų šildymą, ir taip išbalansuojantys šildymo ir karšto vandens tiekimą. Dar viena priežastis – prasta vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų būklė. Už jų techninę priežiūrą, kaip ir už nesąžiningų gyventojų kontrolę, yra atsakingas gyventojų pasirinktas prižiūrėtojas.
Visi suprantame, kad įvairūs prietaisai ar įrenginiai tinkamai neprižiūrimi ilgai nefunkcionuoja. Juos reikia eksploatuoti pagal instrukcijų reikalavimus. Toks principas taikytinas ir gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemoms ir šilumos mazgui (paprastai esančiam rūsyje). Tai, kaip prižiūrimi šie įrenginiai, atsispindi ir gyventojų gaunamose sąskaitose. Taigi, ką privalo nuveikti prižiūrėtojas, kad šios sąskaitos būtų kuo mažesnės?
Prižiūrėtojo teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – Taisyklės), nustatančios, kokius darbus jis turi atlikti ruošdamasis šildymo sezonui.
Itin dažnai gyventojams rūsiuose į akis krenta varvantys šildymo ir karšto vandens tiekimo vamzdynai. Todėl patys pirmieji prižiūrėtojo uždaviniai yra prakiurusių vamzdynų atkarpų keitimas, nesandarių jungčių šalinimas, įvairių sklendžių keitimas ir vamzdynų izoliacijos tvarkymas. Izoliacijos tvarkymas – vienas svarbiausių darbų. Neizoliuoti karšti vamzdžiai į patalpas išskiria daug šilumos, kuri šildo tik negyvenamą rūsį, bet didina bendrą pastato sueikvojamos šilumos kiekį. Šis faktas ypač svarbus ir vasarą, nes tuomet būtina taikyti dalines priemones, kurios sumažintų galimą „gyvatuko“ mokesčio padidėjimą šiuo metų laiku. Tam visų pirma reikia tinkamai izoliuoti karšto vandens tiekimo vamzdynus, nustatyti juose cirkuliuojančio vandens optimalų kiekį, naktį sumažinti karšto vandens (tuo pačiu ir „gyvatuko“) temperatūrą ir panašiai. Atlikus visus šiuos darbus, galima sutaupyti iki 5 proc. šilumos.
Prižiūrėtojui subalansavus gyvenamojo namo šildymo sistemą, šilumos pasiskirstymas pastate tampa tolygus. Nebeturėtų pasitaikyti atvejų, kad viename daugiabučio aukšte šiluma tiesiog dusina, kitame – beveik žvarbu. Tam reikia nustatyti tinkamą automatizuoto šilumos punkto cirkuliacinio siurblio greitį ir šildymo sistemoje užtikrinti optimalų radiatoriuose cirkuliuojančio karšto vandens kiekį. Taip prižiūrėtojas įgyvendintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimą (138.14 p.) užtikrinti tolygų visų pastato butų šildymą palaikant juose nustatytą 18 laipsnių vidaus temperatūrą.
Dažnai gyventojai net ir žinodami, kad kaimynai savivaliauja keisdami buto šilumos įrenginius, nesiima jokių veiksmų. Visų pirma todėl, kad nežino, kokias institucijas turėtų informuoti apie pažeidimus. Dalies gyventojų įrengiami papildomi radiatoriai, nestandartiniai „gyvatukai“ ar grindinis vonios šildymas trukdo palaikyti komfortišką temperatūrą kaimynų butuose. Taip atsitinka todėl, kad į pastarųjų radiatorius nebepatenka projekte numatytas šilumos kiekis. Tai lemia žemesnę patalpų oro ar tiekiamo karšto vandens temperatūrą. Taisyklėse toks atvejis taip pat yra numatytas. Visų pirma įtaręs, kad šildymo sistema buvo išbalansuota, veiksmų turėtų imtis prižiūrėtojas. Kontroliuodamas gyventojus, savavališkomis įrenginių rekonstrukcijomis išbalansuojančius šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, prižiūrėtojas turi teisę apžiūrėti privatiems savininkams priklausiančių butų įrenginių būklę. Apie būsimą apžiūrą gyventojai turi būti įspėti raštu, ne vėliau kaip prieš 24 valandas (Taisyklių 136.4 punktas).
Pasitaiko ir tokių sukčiavimo atvejų, kai dalis gyventojų savo karšto vandens skaitiklius sureguliuoja taip, kad jų rodmenys būtų mažesni, nei turėtų būti. Tokiu atveju, už tą dalį karšto vandens, kuris faktiškai buvo suvartotas, tačiau nebuvo deklaruotas, moka kaimynai. Būtina žinoti, kad ir skaitiklių būklę bei rodmenis prižiūrėtojas turi teisę patikrinti. Taip jis gali užkirsti kelią nesąžiningai veiklai ir apsaugoti kitų butų savininkus nuo nuostolių (Taisyklių 136.5 punktas).
Gyventojai, kas mėnesį su prižiūrėtoju (ar namą administruojančia įmone) atsiskaitydami už šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūrą, gali ir privalo reikalauti, kad visi darbai būtų atlikti kokybiškai. Kaip jau minėta, vien tinkamos pastato vamzdynų techninės būklės palaikymas sutaupo iki 5 proc. suvartojamos šilumos kiekio.
Jei gyventojai nusprendžia, kad darbai atliekami nekokybiškai, prižiūrėtojas turėtų būti keičiamas. Tam reikia daugiau kaip pusės namo gyventojų raštiško pageidavimo.
Už namų vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų – butų savininkų nuosavybės – priežiūrą atsakingą prižiūrėtoją gyventojai turėtų rinktis vadovaudamiesi priežiūros darbų kainos ir kokybės kriterijais. Jo veiklą kontroliuoja savivaldybės paskirtas pastato administratorius ar bendrijos pirmininkas.
Šilumos punkto priežiūros paslaugas gali teikti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, tiek pati namo bendrija. Tačiau visais atvejais pasirinktas prižiūrėtojas privalės gauti Valstybinės energetikos inspekcijos patvirtintą atestatą. Jei namo bendrija norės punkto prižiūrėtoju pasirinkti vieną iš namo gyventojų, pastarasis turės kreiptis į minėtą inspekciją dėl atestacijos.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. „Išaiškinimas dėl šilumos tiekėjo realizuoto šilumos kiekio ir pelno tarpusavio sąsajos„ 2011-05-23
Komisija, reaguodama į gaunamus vartotojų organizacijų paklausimus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 363 straipsniu, teikia išaiškinimą dėl šilumos tiekėjų realizuoto šilumos kiekio ir pelno tarpusavio sąsajos.
Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo ir Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96, nuostatas, Komisija, nustatydama šilumos tiekėjams šilumos bazines kainas (3–5 metams), nustato būtinąsias šilumos tiekimo sąnaudas: darbo užmokesčio, socialinio draudimo, ilgalaikio turto nusidėvėjimo, gamybos ir perdavimo įrenginių remonto, turto eksploatavimo sąnaudas, mokesčių, bei kitas šilumai pagaminti ir patiekti vartotojams būtinas sąnaudas. Šios sąnaudos yra sąlyginai pastovios, t. y. jas šilumos tiekėjai patiria nepriklausomai nuo to, kiek šilumos pagamina ir parduoda vartotojams. Pabrėžtina, kad metinė pastoviųjų sąnaudų suma, įskaitant normatyvinį pelną, yra fiksuotas dydis. Nustatant vieno energijos vieneto kainą, metinė pastoviųjų sąnaudų suma yra dalijama iš prognozuojamo realizuoti šilumos energijos kiekio.
Realizuotos šilumos energijos kiekis priklauso nuo keleto veiksnių, įskaitant lauko temperatūrą, vėjuotumą, vartotojų skaičių (ypač didžiųjų vartotojų) ir vartojimo intensyvumą. Todėl prognozuotas šilumos energijos realizacijos kiekis dažniausiai nesutampa su faktiniu šilumos energijos realizacijos kiekiu.
Atsižvelgiant į tai, kad būtinųjų šilumos tiekėjo sąnaudų suma yra fiksuota (metų laikotarpiui) ir žinoma prieš prasidedant ataskaitiniam laikotarpiui, o faktinė realizuoto šilumos energijos kiekio apimtis yra žinoma jau pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, Šilumos kainų nustatymo metodikos 115.1 punkte yra numatytas realizuotos šilumos kiekio pokyčio koregavimo koeficientas. Šio koeficiento naudojimas užtikrina, kad vartotojai nepermokėtų, jei faktinis realizuotos šilumos kiekis yra didesnis nei buvo prognozuota, ir kad šilumos tiekėjai padengtų nustatytą sąnaudų sumą, jei realizuotos šilumos kiekis yra mažesnis nei buvo prognozuota. Taigi, jei praėjusį ataskaitinį laikotarpį šilumos energijos buvo realizuota daugiau nei prognozuota, ir šilumos tiekėjas dėl to turėjo daugiau pajamų, šia papildoma pajamų suma yra mažinama šilumos tiekėjo per ateinantį laikotarpį dengtinų metinių sąnaudų suma, įskaitant normatyvinį pelną, t. y. atitinkama dalimi mažinama ateinančio laikotarpio šilumos energijos kaina.
Apibendrinant konstatuotina, kad šiuo metu taikoma šilumos energijos kainodaros sistema užtikrina, kad šilumos tiekėjo pelnas nepriklauso nuo realizuoto šilumos energijos kiekio. Kasmetinė šilumos energijos kainų perskaičiavimo procedūra užtikrina, kad šilumos tiekėjo realizacijai viršijus prognozuotą apimtį ir dėl to gavus papildomų pajamų, atitinkama apimtimi yra sumažinama šilumos energijos kaina ateinančiam laikotarpiui.
Paskutinį kartą redaguota: 2024-04-25, 08:40:24
