Šilumos energijos taupymo priemonės

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija ir UAB „Mažeikių šilumos tinklai“, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir Energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimų sudarymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 8-91 „Dėl energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimų sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2021 m. Balandžio 8 d. Nr. 8-46  sudarė ir pasirašė šį Energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimą.

ENERGIJOS VARTOTOJŲ ŠVIETIMO IR KONSULTAVIMO PRIEMONĖS VERTINIMO SUVESTINĖS, IŠVADOS  :

UAB "Mažeikių šilumos tinklai" vertinimo suvestinė 2022 m.

Šilumos suvartojimo analizė daugiabučiuose 2024 m. sausio mėn. 

Šilumos suvartojimo analizė daugiabučiuose 2024 m. vasario mėn.

Šilumos suvartojimo analizė daugiabučiuose 2024 m. kovo mėn.

Šilumos suvartojimo analizė 2022 m. ir 2023 m. kovo mėn. 

Rodikliu palyginimas 2023.01 ir 2023.02

Rodiklių palyginimas 2024.01 ir 2024.02

Rodiklių palyginimas 2024.02 ir 2024.03

Informacija apie daugiabučių namų šilumos sunaudojimą ir mokėjimus 2021-2022 ir 2022-2023 šildymo sezonus.

 AB „Panevėžio energija“ parengta vaizdo informacija „Kaip taupyti šilumą“ Naujienos - Panevėžio energija (pe.lt)

        

 Sąskaitos  dydį už  šildymą įtakoja du segmentai, tai šilumos kaina ir suvartotas šilumos kiekis. Jei  įmonės kolektyvui pavyko stabilizuoti viena žemiausių šilumos kainų Lietuvoje, tai pastatų šilumos energijos suvartojimas kelia nerimą. Paanalizavus  renovuotų daugiabučių namų šilumos  suvartojimą bei sąskaitų už šildymą dydį ir palyginus tuos rodiklius su nerenovuotais daugiabučių namais, skirtumai siekia iki 8–10 kartų. Tuos didžiulius skirtumus lemia pastatų būklė.

            Mažeikiuose yra  butų, kur kvadratiniam metrui šildyti suvartojamos šilumos kiekis per mėnesį yra 15 kWh ir daugiau, tai vartotojus įpareigoja rimtai apsvarstyti galimybę renovuoti pastatą, nes tai yra vienintelis būdas gerokai sumažinti šilumos praradimus.

            Kompleksinis pastatų atnaujinimas yra neabejotinai geriausias sprendimas,  suteikiantis visas galimybes efektyviai vartoti šilumą ir gauti mažesnes sąskaitas. Tačiau kol namas bus atnaujintas, siūloma keletą šilumos taupymo priemonių, kurias įdiegus sąskaitos už šildymą sumažės nedaug, bet pagerės jūsų gyvenimo sąlygos.  

 

Šilumos sunaudojimo pasiskirstymas daugiabučiuose namuose(%) 2022/2023 metais
Menuo	lapkritis	gruodis	sausis	vasaris	kovas		Vidurkis
iki 10 kWh/m2	27,0	17,2	20,2	24,6	25,2		22,8
iki 15 kWh/m2	54,9	10,7	9,8	37,7	43,9		31,4
iki 25 kWh/m2	17,8	70,3	69,1	37,1	30,3		44,9
iki 35 kWh/m2	0,3	1,8	0,9	0,6	0,6		0,8
Temperatūra °C	3,38	-2,68	0,56	0,77	2,42		0,89

Termovizoriaus paslauga

Vartotojams pageidaujant atliekame pastatų termografiją. Ji atliekama termovizoriumi, kuris daro pastato termonuotraukas. Termonuotrauka gali parodyti problemines pastato vietas, per kurias prarandama daugiausiai šilumos, tad darydami remontą, galėsite šioms vietoms skirti daugiau dėmesio. Tokius tyrimus reikalinga atlikti norint  sumažinti šiluminius nuostolius. Naudojantis šiuo metodu galima pastebėti tiek sienų, tiek stogų, tiek grindų problemines vietas, taip pat tas vietas, kur kaupiasi drėgmė ir susidaro vadinamasis rasos taškas. 

 

 Efektyvus šilumos vartojimas - termovizoriaus nuomos, konsultavimo paslaugos

Pastatų diagnostikai:
- Šiluminių tiltų ir konstrukcinių defektų aptikimas;
- Greitas ir lengvas statybos broko, nesandarių langų ar išorinių durų aptikimas;
- Bekontaktis pastato drėgmės pažeidimų, nuotėkių ir kitų pastato gedimų aptikimas;
- Greitas šilumos nuostolio aptikimas ir nustatymas dėl nekokybiškos namo izoliacijos

  Teirautis tel. +370 443 98182

 

Termovizorių efektyvumo priemonės:

              Šildymo sezono pradžioje arba po šildymo sistemos remonto reikia kruopščiai patikrinti, ar sistemoje neliko oro. Aptikus oro, būtina jį išleisti per tam skirtus ventilius, nes dėl šildymo sistemoje esančio nors ir nedidelio oro kiekio ne visi radiatoriai šils vienodai. Periodiškai reikia valyti dulkes nuo šildymo radiatorių. Langų užuolaidos, jas tinkamai naudojant, padeda taupyti šilumą. Jokiu būdu nereikia jomis uždengti radiatorių, nes tuomet šilto oro srautas cirkuliuoja šaltu lango paviršiumi, mažiau šilto oro patenka į kambario gilumą, o šilumos nuostoliai per langus padidėja iki 40 proc. Norint pagerinti oro cirkuliaciją kambaryje, užuolaidų ilgis turi būti iki palangės.

             Nerekomenduojama šildymo radiatorius užstatyti lovomis, spintomis, stalais ir kitais baldais. Prie išorinės sienos pastatę didelę knygų lentyną arba spintą, sumažinsite šilumos nuostolius per šį sienos plotą. Už radiatoriaus esantį sienos plotą papildomai uždengę danga, nukreipiančia šilumą į kambarį (pvz. folija, specialios izoliacinės medžiagos lakštu), pagerinsite nuo radiatoriaus į patalpas patenkančios šilumos sklidimo sąlygas. Ši priemonė leidžia sumažinti patalpos šilumos nuostolius apie 20 proc.

Durų sandarinimas

            Sandarinant buto išorines duris, šilumos sutaupoma šiek tiek mažiau nei langų atveju. Išorinių durų nesandarumai šalinami kaip ir langų tarpai.

            Siekiant mažinti šilumos nuostolius, greta laiptinės lauko durų yra įstatomos antrosios durys. Taip įrengiamas tambūras. Durys turi būti tinkamai sutvarkytos - abejos privalo lengvai atsidaryti ir užsidaryti bei būti sandarios. Šios priemonės sumažina šalto oro infiltraciją į laiptines, todėl padidėja mažai šildomų patalpų - laiptinių, holų ir pan. - temperatūra. Bute įrengus antras vidines duris, pasiekiamas dvigubas efektas - mažėja ne tik šilumos nuostoliai. Sutaupoma nuo 9 iki 17 proc.

Balkonų durims bei langams sandarinti reikiamų medžiagų galima pasirinkti statybinių ir namų apyvokos prekių parduotuvėse pagal katalogus arba specialistų patarimus. Langų ir durų sandarinimas įgalina sutaupyti nuo 9 proc. vienaaukščiuose iki 17 proc. daugiaaukščiuose namuose bendrųjų šilumos nuostolių.

Langų sandarinimas

            Rengiantis žiemai, būtina tvarkyti langų ir durų rėmus, stengtis sumažinti tarpus tarp varčios ir staktos. Likę tarpai užpildomi izoliacinės medžiagos juostomis, o tuščios balkonų durų ertmės – specialia šilumos nepraleidžiančia medžiaga. Šilumos nuostolius per langą taip pat mažina į langų rėmus įstatytas trečias stiklas (galima sutaupyti iki 5 proc.) ir ant esamų stiklų užklijuota šilumą atspindinti plėvelė. Vietoj stiklų galima įdėti stiklo paketą. Tarpą tarp stiklo ir medinės lango dalies reikia užpildyti specialia medžiaga – silikonu, mažinančiu šilumos nuostolius ir triukšmo, patenkančio į patalpas, lygį.

           Pavasarį ir rudenį būtina išnaudoti saulės energiją, kada spinduliai papildomai šildo namų pietinės pusės patalpas. Pasyviai naudojant saulės šilumą, per langus į patalpas gali patekti 15-25 kWh/(m²*met) šilumos kiekis. Šilumos nuostolius galima mažinti ir paprastesnėmis priemonėmis, pavyzdžiui, nakčiai uždarant langines, nuleidžiant paprastas ar apšiltintas žaliuzes, naktines užuolaidas. Langą iš vidaus galima uždengti polietileno plėvele, tačiau ši priemonė taikytina ilgesniam laikui. Plėvelė prie sienų ar langų rėmų pritvirtinama klijais, lipnia juostele ar mediniais tašeliais. Šiomis paprastomis priemonėmis šilumos nuostolius galima sumažinti iki 5 proc. ir padidinti oro temperatūrą kambaryje 2-3°C.