Naujienos

LŠTA pranešimas 
2025 m. gegužės 7 d. 
Dar kartą apie šildymo sezoną
Šių metų pavasariui būdingi dideli lauko oro temperatūros svyravimai – nuo +25 oC 
balandžio dienomis, iki -9 oC gegužės naktimis. Meteorologai seniai kartoja, kad klimato 
ekstremumai ateityje tik didės ir turi paaiškinimą, kad tai susiję su klimato kaitos įtaka 
atmosferos sluoksniams, kurie mažiau maišosi ir nebelygina saulės spindulių srauto taip,
kaip anksčiau. Vadinasi turėsime prie tokių temperatūros „šokinėjimų“ ir antrinių 
pasekmių prisitaikyti. 
Jeigu balandžio šiluma paskatino Lietuvos merus suskubti baigti šildymo sezoną, tai 
gegužę pasipylė skundai dėl šąlančių gyventojų daugiabučiuose. Kai kurie miestai, jau 
galvoja apie šildymo sezono atnaujinimą. Šiauliai iš dalies tai ir padarė. Žinoma, galima 
atsikirsti, kad susitarę gyventojai kiekvieną namą gali šildyti tiek, kiek jiems patinka. 
Tačiau tokie bandymai dažnai baigiasi bendraturčių nesutarimais ar net konfliktais, nes 
interesai skirtingi kaip ir butų padėtis pastate.
Politinį sprendimą šildyti ar nešildyti daugiabučius realiai priima kiekvienos savivaldybės 
meras. Šiais metais visos savivaldybės baigė „visuotinį“ šildymą dar balandžio mėnesį. 
Tokią teisę merams suteikia Lietuvos įstatymai. Tačiau tie patys įstatymai reikalauja, kad 
gyvenamose patalpose šaltuoju periodu būtų užtikrinama higieninės sąlygos – tai yra 
temperatūra jose turi būti palaikoma 18-22 oC. Nutraukus šildymo sezoną per anksti gali 
būti pažeidžiama piliečių teisė – gyventi sveikoje aplinkoje. Vadinasi dabartinis 
daugiabučių šildymo reglamentavimas – teisiškai prieštaringas, nes neužtikrina 
elementarių gyvenimo sąlygų. Kur tokios situacijos priežastys ir sprendimo būdai?
Sovietinės statybos daugiabučiuose buvo įrengtas kolektyvinis šildymo reguliavimo 
principas – šildančiojo vandens temperatūros centralizuotas reguliavimas pagal išorės 
oro temperatūrą. Toks kolektyvinis šildymo reguliavimo būdas netikslus, nes sudėtinga 
įvertinti kiekvieno pastato ypatumus. Dėl to senuosiuose daugiabučiuose iki 2010 metų
šilumos tiekėjai sparčiai įrenginėjo individualius automatizuotus šilumos punktus, kurie 
kokybiškai reguliuoja šildymą kiekviename pastate. Žinoma, naujos statybos 
daugiabučiuose įrengiami tik individualūs šilumos punktai. Tačiau 2010 metais Seimas 
priėmė Šilumos ūkio įstatymo pataisą, kuria šilumos punktus priskyrė daugiabučių 
nuosavybei ir tuomet jų modernizacija bei automatizavimas iš esmės sustojo. Šiuo metu 
iš beveik 19 tūkstančių centralizuotai šildomų daugiabučių maždaug 2 tūkstančiai vis dar 
neautomatizuoti. Tokie šilumos punktai neleidžia pilnai automatizuoti šildymo atskiruose 
pastatuose ir belieka skelbti centralizuoto šildymo sezono pradžią ir pabaigą visam 
miestui. Tačiau „senovinių“ neautomatizuotų elevatorinių šilumos punktų dalis Lietuvos 
miestuose gana skirtinga. Dalyje miestų, pavyzdžiui, Elektrėnuose, Kretingoje, 
Mažeikiuose ir t.t. jų iš viso nebeliko, o kituose yra vos keli vienetai. Tai reiškia, kad 
tokiuose miestuose šildymo sezoną jau galima palikti technologijoms. Automatizuoti 
šilumos punktai, reaguodami į lauko temperatūrą, gali sumažinti arba visai uždaryti 
šildymą pastate. Techninis, o ne „politinis“ šildymo reguliavimas būdingas ne tik Vakarų 
Europos šalims, bet ir mūsų kaimynams. Šiuo „sovietinio relikto“ požiūriu Lietuva gerokai 
atsilikusi. 
Lietuvos politikai ir valdininkai suprasdami tokį atsilikimą, bando skatinti šilumos punktų 
automatizavimą, siūlydami reikšmingą „mažosios renovacijos“ išlaidų kompensaciją –
net iki 70 %. Nepaisant to procesas vyksta vangiai, nes kliūtis – tas pats daugiabučių 
savininkų nenoras rūpintis savo bendrąja nuosavybe ir prisidėti jos išlaikymui savo 
lėšomis. 
Dar viena „lietuviška“ kliūtis – kompensacijų už šildymą mokėjimas susietas su šildymo 
sezonu. Tikėtina, kad tiek centrinė valdžia, tiek ir savivaldybės suinteresuotos 
trumpesniu šildymo sezonu. Tačiau ar toks taupymas žmonių higienos ir sveikatos 
sąskaita pateisinamas? 
Akivaizdu, kad siekiant kokybiškų gyvenimo sąlygų Lietuvos daugiabučiuose, reikia 
aktyvinti šildymo modernizavimo sprendimus juose. Automatiniai šilumos punktai 
padeda ne tik palaikyti normalias gyvenimo sąlygas, bet ir taupo šiluminę energiją, nes 
pastato neperkaitina, o šildo tik tiek kiek reikia, priklausomai nuo lauko temperatūros.
Siekiant pažangos, reikia ne tik kelti gražius tikslus, bet ir sukurti veiksmingą jų 
įgyvendinimo mechanizmą. Pavyzdžiui, jeigu daugiabučio pastato šilumos punktą 
privaloma automatizuoti, tai reikia ne balsuoti, o tai įgyvendinti pastato valdytojui ar 
kitam pajėgiam subjektui, tiesiogiai tam panaudojant valstybės skiriamą kompensaciją.